- indilas
- iñdilas sm. (3b) 1. Sl kas visur lenda, kišasi, lindikas: Tas vaikas toks iñdilas, visur įlenda Skp. Tie indilaĩ visas uogas išraškė Skp. 2. Kp išdykėlis, nenuorama, peštukas: Juda ir juda kaip iñdilas, nepabūna nei minučiutės nejudėjęs Sv. Nurimk tu, iñdilai, nesiautęs! Svn. Šitą iñdilą jau kelis kartus išvarė iš mokyklos už dykumą Km.
Dictionary of the Lithuanian Language.